- pilnystė
- pilnỹstė sf. (2) 1. Q279, H, CI726, Krz204, K, Brs, Slk apstumas, gausumas, daugybė: Visko pilnỹstė, ale i vaikų pilnỹstė Sd. Tirkšliūse vokyčių pilnỹstė (pilnas miestelis) Šts. Tų dirsių y[ra] pilnỹstė Yl. Pamačius Šalteikių turtą ir pilnystę, jinai tvėrė sau už galvos I.Simon. Visokios pilnỹstės (gėrybių, turto) pilni buvo Kin. Idant tikrybė ir pilnystė atliktų PK245. Ir tas brangumas išpūstys žemę, kaip nieko nebus žinoma apie pilnystę žemėje BB1Moz41,30-31. 2. LTR(Lkm) žr. pilnėjimas 2: Dieve duok tau (mėnuliui) pilnystę, man dangaus karalystę! (prietaringas kreipimasis į mėnulį) Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.